nuoėda

núoėda (dk.) sf. (1), nū́ėda (ž.) (1) kas nuėsta, nugraužta: Ne kopūstai paaugo, bet kirminų nū́ėdos Šts. Menka obelė – zuikių nū́ėdelė Šts.

◊ utėlių̃ (utų̃) nū́ėda Klm nususėlis, susna: Toks neveša, utėlių̃ nū́ėda šerį stato! Užv. Ans toks utų̃ nū́ėda Mžk.